Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais > Budavonės kankiniai

Budavonės kankiniai

 

Važiuodamas į dr. Jono Basanavičiaus gimtinę, dažnas užsuka į Budavonės miškelį, kur 1941 metais birželio 22 d. buvo įvykdyta kraupi egzekucija trims kunigams. Hitlerinei Vokietijai užpuolus stalinistinę Sovietų Sąjungą, nuo vokiečių Vermachto smūgių besitraukianti ,,nenugalimoji“ Raudonoji Armija visoje Lietuvoje įvykdė kraugeriškas žudynes. Rainiai, Pravieniškės, Budavonė, Červenė (Baltarusija) – tai vietovės, kur buvo išžudyti nekalti Lietuvos piliečiai.

Tą lemtingą dieną Lankeliškiuose pas vietinį kleboną V. Balsį svečiavosi du jo geriausi bičiuliai – kunigai J. Petrika ir J. Dabrila.

Išaušo  birželio 22 –osios rytas… 6 val. ,,Prie klebonijos suūžęs staiga sustojo karinis sunkvežimis,  pusantratonė ,,palutarka“. Iš jos iššoko keli kariškiai ir prie jų prisijungė atvažiavęs iš paskos dviračiu kažkoks civilis žmogus. Raudonarmiečiai suėjo į kleboniją. Prieš suimdami kunigus, visus tarnus iš klebonijos išvarė lauk. Susodinę į mašiną kunigus, išvyko“. (,,Ateitis“, Nr. 81, 1941).

Po to sunkvežimis pravažiavęs pro Šlevinskų, Vitkauskų sodybas. Ir po trijų valandų kunigai jau buvo nuvežti į Budavonės miškelį.

Kas vyko miške, lieka paslaptimi. Vietinis ūkininkas A. Kiveris vėliau pasakos, kad apie vidudienį pas jį užsuko pora vokiečių  kareivių ir paliepė eiti kartu.

Įėjęs į mišką, A. Kiveris pamatęs ant žemės gulinčius trijų vyrų lavonus. Vos prieš kelias valandas jis juos dar buvo matęs gyvus. Pasak šio liudininko, kunigai nebuvo išrengti, tačiau drabužiai ir ypač marškiniai juodavo nuo kraujo, kūnuose matėsi plačios, gilios žaizdos.  Kunigui A. Balsiui ypač sužalota nugara, nes kai kūną pakėlė nuo žemės, pro skudurais virtusius marškinius atsiknoję kabojo odos skivytai.

Kunigų laidotuvėse dalyvavo gausybė žmonių. Pagal kunigo dailininko Pijaus Brazausko projektą, žudynių vietoje buvo pastatytas simbolinis Trijų kryžių paminklas. Pokaryje susprogdintas, Atgimimo metais atstatytas.

Iš Alvito kilęs kino režisierius Dalius Ramanauskas, minint žudynių 70-tį, sukūrė dokumentinį filmą ,,Budavonės kankiniai“

Įtaigia menine – dokumentine forma jo sukurtas filmas atskleidžia šios kraupios tragedijos aplinkybes.

Šio dokumentinio filmo kūrėjas naudojo ir Vilkaviškio krašto muziejuje sukauptą medžiagą.

Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius

Vilkaviškio krašto muziejaus archyvo nuotraukos.    

  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE