Pagrindinis > Naujienos > Gintautas Staniulis: būti lakūnu – ir pašaukimas, ir… diagnozė

Gintautas Staniulis: būti lakūnu – ir pašaukimas, ir… diagnozė

 

…Reikėjo, tebereikia ir – be jokių abejonių – visada reikės jam, anot žinomos dainos, beribio dangaus, lėktuvo šturvalo ir skrydžio svaigaus, mat tai jo didžioji gyvenimo aistra, svajonė, iš kurios niekada neišaugama, nors ir seniai būna išaugta iš tų laikų, kai lėktuvo sparnai buvo lankstomi iš popieriaus. Tai – jo pašaukimas, netgi… diagnozė. Ir visiškai nesvarbu, ką buvo parengęs likimas: toji didžioji aistra leido viską nugalėti, kad svajonė galėtų skleistis tikrovėje.  

Buvęs marijampolietis, visoje Lietuvoje žinomas lakūnas Gintautas STANIULIS, ore praleidęs daugiau nei 2000 valandų, savo gyvenimu įrodė, rodos, paprastą tiesą: kai svajonę moki paversti gyvenimo legenda, pats dangus, iš pradžių žmogų kruopščiai išbandęs, laimina ją. Šiandien jau ne vienas dešimtmetis skiria jį, vis į dangų besižvalgantį berniūkštį, visada jautusį didžiulę aistrą technikai ir ypač – lėktuvams, bei dabartinį Kauno AB „Kauno alus“ rinkodaros direktorių, Kauno aeroklubo, asociacijos „ANBO eskadrilė“ narį, asociacijos „Aero-Pilot“ įkūrėją bei vadovą. 

…Daug kas pasikeitė, tačiau liko ta pati dvasia, verčianti svajonę plazdėti, širdį – visa esybe gerti beribės dangaus mėlynės laisvę, o protą – preciziškai skaičiuoti kiekvieną sparno mostelėjimo trajektoriją…

„Netinkama“ biografija užkirto kelią į aukštąją aviacijos mokyklą

Gintautas Staniulis, kaip buvo minėta pradžioje, kilęs iš Marijampolės. Čia prabėgo jo vaikystė (kiek save prisimena, nuo pat mažumės buvo pramušta galva technikai: traukė ne vien mopedai, motociklai, tiesiog nevalingai kaito kraujas žvelgiant į dangų su, ko gero, pasąmonėje aiškiai užkoduotu troškimu skraidyti), jaunystė. Dar mokydamasis tuometinėje Marijampolės 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. P. Armino. – Aut. past.), Gintautas puikiai žinojo, ko nori iš gyvenimo (būti lakūnu!), tačiau gana anksti, vos perlipęs paauglystės ribas, suprato, ir kokioje santvarkoje gyvena. Jam, vargonininko sūnui (Gintautas, lankęs muzikos mokyklą, beje, ir pats dažnai talkindavęs tėvui, kai šis grodavo šv. Mišių metu, o vėliau, jau gyvendamas Kaune, savarankiškai vargonais grodavęs Kauno Prisikėlimo bažnyčioje), nors ir labai gabiam, tačiau nesitaikstančiam su tuometine politine ideologija (G. Staniulis netgi komjaunuolis niekada nebuvo), ne visi keliai atviri… Vis dėlto, baigęs vidurinę mokyklą, vedinas svajonės bet kokiu būdu būti lakūnu, ryžosi bandyti laimę, ketindamas studijuoti Sasovo civilinės aviacijos lakūnų mokykloje. Dokumentų stojimui priėmimas vyko Vilniuje. Ir būtent čia iš Gintauto viltis pasinerti į aviacijos mokslus buvo atimta: kadrų skyriuje jam draugiškai buvo pasakyta, jog tikrai neįstos: mat netinkama biografija (jaunuolio fizinė parengtis, žinios, protas, ryžtas buvo antraeiliai dalykai)… Tiesa, jis galėjo to įspėjimo nepaisyti, tačiau rezultatas būtų buvęs tas pats, tik iki jo būtų nueiti kryžiaus keliai: medicinos komisija būtų buvusi ne Vilniuje, o Maskvoje, na, o ten vis tiek būtų atsiradę kas nors, kas būtų buvę „ne taip“, kitaip tariant, pateisinant „netinkamą biografiją“… 

Darbovietes rinkosi taip, kad netrukdytų skraidymui

Gintautas visgi tapo studentu – be vargo įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, Mechanikos fakultetą. Būtent šis sprendimas tapo lemtingas: G. Staniulis visam laikui paliko Marijampolę, o kadangi į Kauną netrukus persikėlė ir tėvai, su vaikystės ir jaunystės miestu liko tik epizodiniai ryšiai. 

Gintautas neatsisakė nuo pat mažens puoselėtos svajonės skraidyti. Vos įstojęs į institutą, iškart tapo ir Kauno Aviacijos techninio sporto klubo (ATSK) nariu: mat būtent čia tuomet buvo galimybė išmokti skraidyti akrobatiniu lėktuvu netgi ir turintiems „netinkamą biografiją“.

Svajonė skraidyti ėmė realizuotis. 1977 m. G. Staniulis jau savarankiškai pilotavo lėktuvą, įgijęs piloto pažymėjimą. Mokytis skraidyti, vėliau ir savarankiškai valdyti lėktuvą Gintautas pradėjo iškart kaip lakūnas-akrobatas – tokia buvo tuometinė tarybinė „dosafo“ sistema: ruošti lakūnus kariniams tikslams… Dabar Gintautas netgi džiaugiasi, jog praėjęs tokią mokyklą: aviatorių paruošimas ten buvo išties labai geras.

Dangaus platybių apsvaigintas vyras liko joms ištikimas, puikiai derindamas svajonę su praktine gyvenimo puse. Baigęs institutą ir įgijęs inžinieriaus mechaniko specialybę, Gintautas pasiėmė vadinamąjį laisvą diplomą ir ėjo pats ieškoti darbo. Per savo gyvenimą G. Staniulis nedaug darboviečių pakeitęs, jas rinkdamasis taip, kad darbas netrukdytų skraidymui. Vos baigęs institutą, pradėjo dirbti „Kauno gelžbetonyje“. Čia galėjo puikiai darbą su aviacija suderinti, turėdamas pakankamai laisvų dienų. Dar viena G. Staniulio darbovietė – AB „Ragutis“, o nuo 2001 m. jis – AB „Kauno alus“ rinkodaros direktorius. Užimamos pareigos bei didelis profesionalumas žmogui leidžia visiškai atsiduoti didžiausiai savo gyvenimo aistrai – skraidymui.

Ne „troleibuso vairuotojas“…

Šiuo metu G. Staniulis – lakūnas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įgijęs ir visas reikalingas lėktuvų pilotavimui licencijas. Jis, kaip jau minėta,  – Kauno aeroklubo narys, asociacijos „Aero-pilot“ įkūrėjas, vadovas bei lakūnas-instruktorius. Yra valdęs 15 tipų lėktuvus – nuo vienvariklio ir daugiamotorių, žinomas kaip lakūnas-akrobatas, dalyvavęs ir daugelyje tokio pobūdžio varžybų (pernai Gintautas laimėjo akrobatinio skraidymo varžybų eskadrilės „Normandija-Nemunas“ taurę). O kaip pilotas-instruktorius – jau ne vieną dešimtį panorusių tapti lakūnais išmokęs skraidyti. Asociacijos „Aero-pilot“ pirmininkas džiaugiasi pastaraisiais metais sustiprėjusia asociacijos veikla: turi savo angarą, sertifikuotą pilotų mokyklą, kurioje jis, kaip lakūnas-instruktorius, mokantis kitus skraidyti, tad pastaruoju metu ore – beveik kasdien.

Gintauto valdomi lėktuvai ne vien Lietuvos padangę raižę: teko skraidyti Vokietijoje, Anglijoje, Šveicarijoje, JAV… Visa Lietuva su jauduliu prisimena ir prieš daugiau nei dešimt metų mėnesį trukusią Gintauto kelionę: jis kartu su pilotu Viktoru Ramonu du kartus perskrido Atlantą. Taip lakūnai pagerbė legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atminimą, pažymėdami jų skrydžio per Atlantą 70-ąsias metines. Skrisdami lengvuoju 1968 m. gamybos lėktuvu „Piper Twin Comanche“ (PA-30), birželio 20 dieną pradėję kelionę iš Kauno į JAV, pilotai 7,5 tūkstančio kilometrų distanciją nuo Kauno iki Niujorko tikėjosi įveikti per 35–37 valandų skrydį. Dėl nepalankių oro sąlygų ir techninių problemų skrydis užtruko net 16 parų. Tai pirmasis skrydis iš Lietuvos per Atlantą ir atgal lengvuoju lėktuvu. JAV, Čikagoje, lakūnai susitiko su Amerikos lietuviais, o jau skrisdami  iš Čikagos atgal į Lietuvą, V. Ramonas ir G. Staniulis buvo nutūpę Kanadoje, Grenlandijoje, Islandijoje ir Norvegijoje (beje, tūpta ten ir skrendant į Ameriką). Sunki, tačiau prasminga kelionė šiandien Gintautui atrodo kaip itin brangi patirtis, kita vertus – ir gražus, kaip pats sako, biografijos paįvairinimas, ties kuriuo šis žmogus visiškai nesirengia sustoti: jau dabar rezga planus, kaip nuskristi į Šiaurės ašigalį. Ir tikrai nuskris: jei ne dabar, tai po metų kitų: Gintautas savo idėjų vėjais nemėto!

Poreikis tobulėti, nesustoti ties tuo, kas jau pasiekta, G. Staniulį nuvedė ir į JAV, Floridą, kur mokėsi pilotuoti lėktuvą amfibiją (tai toks lėktuvas, kuris gali kilti ir tūpti tiek įprastais pakilimo takais, tiek vandeniu), išsilaikė licenciją vadinamojo vandens lėktuvo, arba trumpai – amfibijos, pilotavimui.

Jo, kaip lakūno, biografija išties spalvinga, nors ir buvo pačiame savarankiško gyvenimo priešaušryje užkirstas kelias į didžiąją aviaciją. Piloto patirtis nė kiek ne menkesnė už tą, kurią turi didžiųjų lėktuvų pilotai. Juk didelis lėktuvas jokiu būdu nėra piloto meistriškumo matas. Netgi galima teigti, jog tokio pobūdžio lakūnas savotiškai pranašesnis už „boingų“ pilotus – niekada nesijaučia lyg „troleibuso vairuotojas“. Kita vertus, šioks toks kartėlis vis tik yra: nedėkinga situacija, neleidusi visiškai gyventi (ir išgyventi!) pagal pašaukimą, verčia save nuolat tramdyti 100 procentų neatsiduodant savo gyvenimo didžiajai aistrai. Bet vėlgi – vien iš aviacijos pragyventi Lietuvoje šiuo metu neįmanoma: valstybės politika, nesugebėjusi netgi nacionalinių oro linijų išsaugoti, viską nuverčia tik ant aviacijos entuziastų galvų…

Į lėktuvą – motociklu  

Šalia pramuštos galvos aviacijai garbingą vietą Gintauto pasaulyje užima ir aistra motociklams (beje, domėtasi jais taip pat nuo mažens). Aleksoto aerodrome netgi nerašyta taisyklė egzistuoja: lakūnai į lėktuvą skristi atvyksta, jei leidžia oro sąlygos, motociklu (automobilis jau nekaip čia atrodo: tegu juo pensininkai važinėja…). Kaune netgi yra įsikūręs neformalus lakūnų-baikerių klubas, vienijantis apie dešimt vyrų, „pamišusių“ dėl lengvo vėjo švilpesio pažeme ir virš žemės. Neformalaus klubo nariai susikūrę savotišką tradiciją vasaromis motociklais keliauti po užsienio šalis, aplankant įžymesnes istorines kultūrines vietas, stebint įspūdingesius kraštovaizdžius. Štai, pavyzdžiui, praėjusią vasarą trys lakūnai-baikeriai (tarp jų – ir Gintautas) motociklais keliavo po Suomiją (nenuostabu, kad vyrų stabtelėjimo objektai buvo tų šalių aviacijos muziejai…).

„Grožis plius galinga technika“

G. Staniulis savo gyvenimo credo apibūdintų vos keliais žodžiais: grožis plius galinga technika.

Jam, kaip profesionaliam inžinieriui, pirmiausia labai svarbu išsiaiškinti, kaip toji technika veikia, o tuomet „įjungiamas“ ir dvasinis polėkis, leidžiantis patirti ir skrydžio laisvę lėktuvu, ir greičio svaigumą, lekiant motociklu (juk iš tiesų čia laisvė neįmanoma be griežtos kontrolės: technika turi veikti nepriekaištingai). Žinant fizikos dėsnius, Gintautui netgi pačios sudėtingiausios akrobatinio skraidymo figūros – tikslus apskaičiavimas bei savo jėgų teisingas įvertinimas, be jo aviacijoje nė iš vietos nepajudėsi. Gal dėl to lakūnas Gintautas neturi jokių prietarų, stereotipiškai būdingų aviatoriams. Apskritai, kaip pats sako, rimta technika (skraidančios mašinos, tankai, povandeniniai laivai), ypač ta, kurioje daug lemia žmogus, jo žinios gebėjimai, patirtis, o  ne elektronika, nesiliauja kaitinti kraujo. 

Vis tik prioritetą G. Staniulis teikia aviacijai. Ši sritis, be kita ko, pasak lakūno, yra ir viena iš saugiausių, mat joje neegzistuoja vadinamasis trečiasis faktorius: skrydžio sėkmė lėktuvu priklauso tik nuo dviejų dalykų – piloto meistriškumo bei pilotuojamos mašinos techninės būklės, o pavojai, kaip kad būna kelyje, tarkim, jog į tave kas nors atsitrenks, praktiškai negresia. Vis dėlto ne visada trečiojo faktoriaus nebuvimas gelbsti: Gintautui per ilgametę skraidymo patirtį yra tekę ne su vienu oro broliu atsisveikinti. Amžiams. Dangus neatleidžia klaidų, o gal kartais piktai papokštauja ir žemei lakūno jau nebegrąžina, atiduoda tik bedvasį kūną, prie kurio karsto stovint tos pačios mintys galvoje sukasi: apie būties trapumą, apie praradimo skausmą, netekties gylį ir… naują skrydį. Neatbaido tragiški nutikimai nuo skrydžio traukos, kai nematoma likimo ranka sieloje kone kūdikystėje įrašė diagnozę – lakūnas. Šioje diagnozėje G. Staniulio atveju glūdi labai daug: ir minėtas tikslumas, paremtas mokslo dėsniais, ir jaunatvinio polėkio kupina dvasia, gebanti stebėtis grožiu, kurti jį, įžvelgti meną ir muzikos garsuose, ir saulėlydžio gaisuose, ir galingos skraidančios mašinos skrydyje. Štai kodėl Gintautas randa laiko kitiems savo hobiams: 1:72 masteliu pats daro modeliukus – tikslias lėktuvų kopijas (jau sukūręs daugiau nei  100 vienetų kolekciją), taip pat – ir tankų modeliukus, puoselėja akvariumą, kuriame augina dekoratyvines žuvytes. O kai nori visiško atsipalaidavimo, lekia žvejoti: tai jam nepaprastas poilsis ir galimybė visiškai susilieti su gamta. Ir viską jis daro su begaline aistra, tarsi nesiveržiančia iš ramybe, savitvarda dvelkiančios natūros, su begaline meile pilnakraujam gyvenimui…

Laima GRIGAITYTĖ

Gintauto Staniulio asmeninio albumo nuotraukos.

Lakūnas Gintautas Staniulis. Asociacijos "ANBO eskadrilė" nariai (tarp jų - ir Gintautas Staniulis – pirmas iš dešinės), pasipuošę to meto lakūnų uniformomis. Lakūnas Gintautas Staniulis. Lakūnas Gintautas Staniulis. Lakūnas Gintautas Staniulis, pernai laimėjęs akrobatinio skraidymo varžybų eskadrilės „Normandija-Nemunas“ taurę. Lakūnas Gintautas Staniulis. Lakūnas-instruktorius Gintautas Staniulis su būsimuoju pilotu. Lakūnas Gintautas Staniulis. Lakūnas Gintautas Staniulis: skrydis per Atlantą. Lakūnas Gintautas Staniulis pilotuoja amfibiją. Lakūnas Gintautas Staniulis: į lėktuvą - motociklu. Atvaizd0129 Kauno lakūnai-baikeriai. Baikeris Gintautas. Baikeris Gintautas. Baikeris Gintautas. Baikeris Gintautas. Baikeris Gintautas. Baikeris Gintautas. Baikeris Gintautas. Kauno lakūnai-baikeriai motociklais keliauja po Europą. Kauno lakūnai-baikeriai motociklais keliauja po Europą. Kauno lakūnai-baikeriai motociklais keliauja po Europą. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE